GRŪDŲ RINKOS APŽVALGA 2020 m. Liepos 21 d
Pasyvus ankstyvas kviečių eksportas
2020 m. grūdų sezonas pamažu įsibėgėja, o pasaulio rinkose pradeda formuotis teisinga vizija apie šių metų derliaus ir rinkosgalimybes. Ar pasiūla sugebės patenkinti visas kviečių rinkas? Šiais metais kviečių rinkoje susirūpinimą kelia ne tik bendras derlius, bet ir kviečių kokybė. Europos ūkininkai taip pat neskuba greitai parduoti kviečius. Gali būti, kad tai jų taktika, pagrįsta mažesniu kviečių derliumi.
Atlikusi paskutinį Europos kviečių rinkos tyrimą, Prancūzijos grūdų rinkos konsultavimo įmonė „Strategie Grains“ pranešė, kad 2020 m. prognozuojamas 130,3 mln. t Europos kviečių derlius, t. y. 600 000 t mažiau nei buvo prognozuojama anksčiau. Tai reiškia, kad, remiantis „Strategie Grains“ apskaičiavimais, 2020 m. kviečių derlius sumažės 11,5 %, palyginti su praėjusiais metais. Nuo 2019 m. gruodžio Prancūzijos grūdų rinkos konsultantas kiekvieną mėnesį mažino prognozuojamą Europos kviečių derlių, pagrindinėmis priežastimis nurodydamas nepalankias oro sąlygas kviečių sėjos metu, sumažėjusius apsėtus kviečių plotus ir nepalankias oro sąlygas iki žieminių kviečių išvežimo iš laukų. „Strategie Grains“ prognozuoja, kad bendras Europos kviečių eksportas sumažės 10 mln. t, palyginti su 2019–2020 m. eksporto sezonu. Pagrindinė eksporto sumažėjimo priežastis – derliaus sumažėjimas ir nekonkurencinga kaina importo rinkose, dėl ko ūkininkai neskuba pateikti savo pasiūlos.
Kviečių derliaus sumažėjimas taip pat pastebimas ir kitose dominuojančiose kviečių rinkose. Praėjusią savaitę rašėme, kad JAV žemės ūkio departamentas bendrą JAV žieminių kviečių derlių sumažino 7 %, o Rusijos metų pradžioje planuotas rekordinis kviečių derlius sumažėjo nuo 81 mln. t iki 76,5 mln. t. Tai reiškia, kad bendras pasaulio kviečių derlius bus mažesnis 4,13 mln. t, t. y. 769,31 mln. t, palyginti su 2019 m.
Sezono pradžioje eksporto judėjimas yra palyginti lėtas. Eksportas iš Rusijos ir Ukrainos uostų taip pat vangus, nes kviečių derliai Juodosios jūros rinkos pietuose yra blogi. Juodosios jūros rinkos pietų regionai istoriškai užtikrino ankstyvą eksporto srautą, kartu iš dalies nustatydami ankstyvo eksporto rinkos kainos toną. Gali būti, kad pasyvi eksporto pradžia yra susijusi ir su COVID-19 pasekmėmis, kurios jaučiamos ir rinkos paklausoje, ir pasiūloje. Taip pat gali būti, kad panašiai kaip Prancūzijoje ir Rusijoje bei Ukrainoje ūkininkai nenori parduoti savo produkcijos iškart po derliaus nuėmimo. Tai glaudžiai yra susiję su nesenu kainų augimo, kuris rinkoje leido pajusti, kad kainos dar labiau išaugs. Jei rinkos pasiūla ankstyvo sezono pradžioje yra pasyvi dėl šios priežasties, situacija gali smarkiai pasikeisti, kai grūdų kūlimo sezonas bus pačiame įkarštyje ir grūdų sandėliuose prasidės „grūsties valanda“ – tada pasiūla gali tapti prašytoja ir tai neigiamai paveiks kviečių rinkos kainą bei suaktyvins eksporto srautą.
Reikia tikėtis, kad Europos ir Juodosios jūros rinkų aktyvumo pasyvumas sezono pradžioje yra susijęs su logiškomis priežastimis, nes ūkininkų spekuliacijos nebūtų pagrįstos. Palyginus kviečių kainą 2020 m. liepos pabaigoje su kaina 2019 m. liepos pabaigoje, matyti kainų panašumai, kai kaina vėl laikėsi virš 180 EUR/t ribos. Palyginus 2020 m. ir 2019 m. kainas, šiais metais jos yra vidutiniškai aukštesnės 4– 6 EUR/t. Teigiamas signalas yra ir EUR/USD valiutos indeksas, kuris praėjusių metų liepos pabaigoje svyravo nuo 1,11 iki 1,12, o šiais metais pasiekė 1,14. Praėjusią savaitę Paryžiaus biržoje gruodžio mėnesio kviečių sutartys buvo parduodamos už 185,25–190,25 EUR/t.
Baltijos šalyse žieminių miežių derliaus nuėmimas artėja į pabaigą, prasidėjo žieminių rapsų kūlimas. Pastebimos žieminių miežių masės tankio problemos – miežių eksporto standartas reikalauja aukštesnių masės tankio verčių nei rinka gali pasiūlyti (vidutiniškai miežių masės tankio vertė yra 550, o eksportas reikalauja 630). Šiuo metu rapsų derlius ir aliejingumas netolygūs, nes derliaus nuėmimas tik prasidėjo Baltijos šalių pietuose – aliejaus santykis rapsuose svyruoja nuo 40 % iki 42 %. Kai kurie ūkininkai taip pat prisipažįsta, kad paskubėjo nuimti rapsų derlių, kai aliejaus santykis yra mažesnis.
Aliejinių augalų rinka
Europos rapsų rinkos kainos gerėja. Praėjusią savaitę Paryžiaus biržoje lapkričio mėnesio rapsų sutarčių kainos buvo aukščiausios per pastaruosius tris mėnesius – 385,75 EUR/t. Per savaitę nepastebimi itin dideli kainų pokyčiai – nuo 381,50 EUR/t iki 382,75 EUR/t.
- Šiuo metu rapsų rinką veikia daug teigiamų veiksnių:
- Didėja Kinijos aliejinių augalų rinkos dominuojančio produkto – sojos pupelių – paklausa, kurios JAV nesugeba patenkinti dėl sumažėjusio ir blogo sojos pupelių derliaus.
- Žalios naftos kaina išliko nepakitusi, nes atsižvelgta į žiaurią COVID-19 statistiką JAV. Praėjusios savaitės pradžioje žalios naftos kaina buvo 40,35 USD/brl, o savaitės pabaigoje – 40,59 USD/brl.
- Dėl apribotų tiekimų šiuo metu aliejinių augalų ir aliejaus tiekimai yra uždelsti. Dėl šio veiksnio smarkiai kyla palmių ir sojų aliejaus kainas.
- Europos rapsų derliaus sumažėjimas ir importo padidėjimas leido atsigauti ir Kanados rapsų kainai.
Rapsų rinkos kainas taip pat teigiamai veikia ir daug kitų veiksnių, susijusių su sugebėjimu užtikrinti pasiūlą, tačiau taip pat svarbu suprasti, kad kiekvienai prekei yra sava kaina, kuriai esant ji yra rentabili. 2019 m. paskutinėmis liepos savaitėmis rapsų kaina svyravo nuo 371,25 EUR/t iki 380,00 EUR/t, kai žalios naftos kaina svyravo nuo 60 USD/brl iki 55 USD/brl. Šių metų liepą vidutinė rapsų kaina yra 381 EUR/t, o žalios naftos – 40 USD/brl. Taigi, išanalizavus rapsų kainas šiuo aspektu, daroma išvada, kad rapsai tapo vertingesni.