Grūdų rinkos apžvalga 2021 m. Spalio 25 d
Kviečių rinkos fenomenas
Pasaulinės kviečių rinkos praėjusią savaitę sulaukė papildomos paramos iš Rusijos rinkos – Rusijos rublio vertė išaugo 1,9% (RUB: USD nuo 0,0140714 iki 0,0143394). Rublio kursas pirmą kartą per beveik 16 mėnesių pakilo iki 70 dolerių už dolerį, nes Rusijos centrinis bankas, susidūręs su didžiausia infliacija nuo 2016 metų pradžios, šiemet šeštą kartą pakėlė palūkanų normas – jos padidėjo 0,75 punkto, o yra 7,5% daugiau nei tikėjosi investuotojai. Tai reiškia, kad Juodosios jūros kviečiai išliko dar vertingesni importo/eksporto rinkoms, tačiau vietinių kviečių prekybininkų susidomėjimas prekyba kviečiais mažėja. Dėl to kitose dviejose dominuojančiose rinkose kviečių kainos vėl pakilo – JAV kviečių kainos pakilo iki 3,5%, o Europos (Prancūzijoje) – 1,3%, savaitės pabaigoje buvo 280,00 EUR/t ir buvo pasiektas naujas Paryžiaus rekordas. birža gruodžio mėn.
Be to, Paryžiaus kviečių kainų vertės palaikė prekybos derybas su Kinija, kuri rodo didesnį susidomėjimą Europos kviečiais. Šis faktas neliko nepastebėtas brokerių ir artimiausiu metu šis paklausos srautas bus lemiamas Europos rinkos kainų koregavimui.
Šiuo metu rinka išgyvena reiškinį, kai paklausa nesumažės ir išliks stipresnė, kylant kviečių rinkos kainoms. Tai galima paaiškinti investuotojų siekiu sumažinti būsimus nuostolius, kuriuos sukelia infliacija – naudos gauna tie, kurie biržoje pirko kviečių kontraktus mažesnėmis kainomis, tačiau šiuo metu uždirba pelno juos parduodami gerokai aukštesnėmis kainomis. Pinigų ir investicijų srautas kviečių rinkoje yra toks intensyvus, kad natūraliai seka tendencijas ir kyla kviečių kainos. Priminsime, kad dar ne taip neseniai žiūrėjome į 270,00 Eur/t slenkstį pasiekusią kviečių kainą, kuri atrodė kaip viena iš dabartinių aukštumų – kaip matome, niekas nesibaigė ir kaina toliau kyla.
Šiuo metu pasaulinę kviečių rinką stabdo tik vienas klausimas – kiek bus pajėgūs kviečių rinkos eksportuotojai fiziškai tiekti kviečius į importo rinkas net ir didelėmis vertėmis. Rinka laikosi nuomonės, kad Europos eksporto tempai 2021/2022 metų eksporto sezoną yra netvarūs. Panašus požiūris vyrauja ir apie Ukrainos rinką, kuri dabar kaip niekad labiau linkusi eksportuoti kviečius. Rusijos eksportui taip pat trūksta ilgalaikių galimybių ir planų, nes kviečių derlius neveikė taip, kaip planuota, rublio vertė menkina vidaus rinkos troškimą ko nors rinkose ir seniai nusistovėjusi eksporto mokesčių politika niekur nedingo – tai dar labiau menkina noras ką nors perkelti į importo rinkas. šią savaitę eksporto mokestis pakilo iki 67,00 USD už toną). Rublio kilimas iki stipriausio nuo 2020 m. birželio mėn. „laikomas kviečių kainų kilimu“.
Rinkoje jau seniai skamba skambūs žodžiai: „Kainų kilimas bus neišvengiamas!“ Rusijos prezidentas Putinas dabar šypsosi ir turi tam pagrindo: maža tarptautinė skola, palankios aukštos energijos kainos ir sparčiai auganti žemės ūkio trąšų paklausa. Jei Rusija šį sezoną turėtų dar didesnę galimybę suvaldyti maisto kainų infliaciją, tai būtų galima teigti, kad Rusija yra didžiausia 2021 metų kainų augimo laimėtoja.
Kviečių rinkoje prasidėjo masinė isterija. Kviečių vartotojai reikalauja aukštos kokybės kviečių, tačiau pasiūla labai ribota. JAV paskelbė, kad aukštos kokybės kviečių bus galima įsigyti importo rinkoms, tačiau JAV atsargos taip pat yra ribotos ir negalės patenkinti paklausos. Manoma, kad naujienos apie Australijos kviečių rinką yra pervertintos ir rinkos nekantriai laukia tikro Australijos derliaus. Dominuojančiuose kviečių rinkos uostuose, kur galima įsigyti aukštesnės kokybės kviečių, formuojasi transporto „butelių kakliukai“, dėl kurių vėluoja pristatymai, didėja prekių savikaina. Vartotojai – maisto įmonės kelia kainas ir paklausos kritimo nemato. Viskas veda prie to, kad šiemet rinkos lyderiu bus kviečiai, pasekėjai – kukurūzai, o sojos atsiliks, tačiau klausimas vis tiek – kuo visa tai baigsis ir kokią kainą už tai mokėsime ateityje. !?
Žvelgiant į 2022 metų derlių ir nesigilinant į dabartinę augalų raidą, iš to, kas pasakyta, galima daryti išvadą, kad brangstant energetikai ir žemės ūkio trąšoms jos paliks riebų pėdsaką 2022 metų kviečių derliui. Žinoma, šie kainų padidėjimai turi įtakos auginimo ištekliams ir pačių pasėlių vertei, o trąšų kainų padidėjimas iš tikrųjų laikomas potencialiai trukdančiu veiksniu mažinant derlių, o tai reiškia, kad ūkininkai yra „priversti“ naudoti mažiau. trąšų.
Atidžiau pažvelgus į Europos sėjos eigą, galima daryti išvadą, kad didžiausia Europos kviečių gamintoja Prancūzija, palyginti su praėjusiais metais, atsilieka apie 14 proc. Iki praėjusios savaitės pabaigos Prancūzija spėjo pasėti ~ 50% numatytų žieminių kviečių sėjų. Tačiau didelio streso tarp prancūzų ūkininkų nėra, nes tikima, kad darbai bus atlikti laiku.
Kviečių kainos Paryžiaus vertybinių popierių biržoje gruodžio mėnesio sutartims praėjusią savaitę išaugo nuo 276,50 EUR/t iki 280,00 EUR/t. Aukščiausia savaitės kviečių kaina siekė 280,75 Eur/t, o žemiausia savaitės kaina buvo 273,00 Eur/t.
Rapsų turgus
Panašiai kaip ir gegužės mėnesio sutartyse, rapsų rinkos kainos prieš pat prekybos sesijos pabaigą taip pat sugebėjo pakilti iki 700,00 Eur/t. Rapsų paklausa Europos rinkoje išlieka įtempta, o tai nerodo kainų kritimo artimiausiu metu. Rapsų ir kitų aliejinių augalų sėklų rinkos kainas palaiko kylančios energijos rinkos kainos, kurios turi tiesioginės įtakos šiems energetiniams augalams. Sojų pupelėms ir sojų aliejaus kainoms Kinijoje pasiekus 10 metų aukštumas, tai rodo, kad didžiausias pasaulyje sojų pupelių vartotojas dabar yra pasirengęs mokėti didesnę kainą, sukurdamas papildomą paramą aliejinių sėklų rinkos kainoms. Sojų pupelių atsargos Kinijoje yra 15% mažesnės nei pernai, o Kinija artimiausiu metu nupirks didesnę sojų pupelių partiją, kad kompensuotų atsargas ir sumažintų būsimą vidaus trūkumą. Tai galėtų pasireikšti kaip kitas paramos mechanizmas aliejinių augalų sėklų rinkoje, kuris dar labiau paskatintų aliejinių augalų kainas.
Rapsų kontraktų kainos Paryžiaus biržoje lapkritį išaugo nuo 672,00 Eur/t iki 674,50 Eur/t praėjusią savaitę, tačiau didžiausia savaitės vertė siekė 700,00 Eur/t, o savaitės žemiausia kaina nukrito iki 667,25 Eur/t.
